užtikėti

užtikėti
užtikė́ti, ùžtiki, -ė́jo 1. tr., intr. M laikyti tikru dalyku, tikėti kuo: Vaikas viską ùžtiki Mrj. Aš neùžtikiu, ką jis sako Dg. 2. refl. ko nors tikėtis, viltis, laukti: Neužsìtikiu ilgai gyvent Rmš. Tik mokėkite kaip apseiti, ant manęs neužsitikėkite, savo įsidėkite LTsIV717. Už bandinyko eit nenorėjo, už gaspadoriaus užsitikėjo LTR(An). 3. tr. patikėti, pavesti kam: Ji neužtikėjo kitiem savo vaiko Rmš. Senukė raktų neužtikė́jo niekam ir paskui nepriimdė gyvent Vrn. 4. tr., intr. M, Rtr, KŽ, Vl, Rmš, Krs, Brž pasitikėti, pasikliauti: Aš visais ùžtikiu Vrn. Anas jau užtikė́tas (patikimas) Gdr. Nugi kad jis neùžtiki jai Dg. Kaip tu ją gali užtikė́t, kad mat jos nagai baisiai ant saũ riesti Mžš. Užtikė́jo man, davė dėlto pinigus, o jis tai pabijojo Svn. Neužtikė́jo vyru, ej[o] iš paskos DrskŽ. Prekyboj tai nė broliu neužtikė́k Dg. Nes jei teipo buvai neištikimu ant mažo: o kažg tau ko didesnio užtikė̃s? DP389. | refl. Tat, M, TS1899,4, LL315, NdŽ, KŽ, Brs, Rmš, Srv, Rm, Krs, Aln, Jnš, Rz, Jž: Užsitikė́jau aš ant jojo, o jisai mane apgavo J. Aš sakiau neužsitikė́t tokiais žmonėm Plv. A su jais gali užsitikė́t? Jrb. Ant kito gal i neužsitikė́tų, o kai aš sena [, tai pasitiki] Stl. Kad neužsìtiki – krūvo[je] sunku pragyvent Mžš. Negali užsitikė́t tokiais, o jeigu prigauna? Bgt. Neužsitikė́jau, neprasidėjau su vaikiais Grd. Perspėliojo, teisybė, mane poni ir gaspadinė, kad neužsitikėčio nė kokiam vaikiui Žem. Su vyrišku neužsitikė́k: pamato gražesnę i raito uodegą Krš. Kas tokiu palaidūnu gali užsitikė́t?! Alv. Neužsitikė́k dar̃ boba – jos vyrus visai papjauna Žln. Neužsìtika Kuršėnų daktarais, veža į Šiaulius Krš. Nereik užsitikė́ti šunim, ranką grybt ir įkando Vdk. Ažsitikė́jau ausim Švnč. Didžiuma, ypač valstiečių, neužsitikėjo ponais LTII421. Piemuo, užsitikėjęs šunimis, paūksmėje miegojo Blv. Negali už miegą užsitikėt, gali ir visai negirdėt, kap vagys viską apžiūrės Gs. Ir Bindokas gal buvo užsitikimas žmogus? V.Piet. ^ Vagis vagiui neužsitiki LTR(Brž). Neužsitikėk vilku raišu, kojas nepadaužęs Žem. Niekad neužsitikėk kito rankos žarijoms žarstyti LTR(Zp). 5. refl. [i]labai į ką įjunkti, ko norėti, siekti: Jūs užsitikėjote in skarbus žemės, kuriuos godžiai renkate Tat. 6. refl. tvirtai nusistatyti, prisižadėti: Užsitikė́jo, ka nė kojos nekels į tą trobą Škt. Užsitikė́k, ka tu ne pliotkinykė Bsg. \ tikėti; datikėti; įtikėti; ištikėti; nutikėti; patikėti; persitikėti; pritikėti; užtikėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • datikėti — ×datikėti, dàtiki, ėjo (hibr.) intr. I tikėti, patikėti. Nedatikiu SD193, SD175. Ir stebėjos visi, ir nedatikėjo, kalbėdami viens kitop, kas tai bus dabar Ch1ApD2,12. tikėti; datikėti; įtikėti; ištikėti; nutikėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištikėti — ištikėti, ìštiki, ėjo 1. intr. manyti ką esant iš tikrųjų, būti įsitikinusiam, tikram, neabejoti kuo: Bronislovas, neištikėdamas jo žodžiais, dar kalbino Žem. Dabar matau, kaip aš esmi nupuolęs, nės jau nė garbei mano n ištiki V.Kudir. Ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutikėti — nutikėti, nùtiki, ėjo intr. 1. refl. BPI422, Ns1832,1 būti tikram, kad taip yra, įsitikinti: Kitus stiebus reik nupjaustyti, vienog negal to pirmiaus daryti, iki nenusitikėjos, jog paskirtiejai stiebai auga derlingai ant apynvarpčių S.Dauk. Tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patikėti — patikėti, pàtiki, ėjo; SD125, Sut, N 1. tr., intr. L, Rtr, KŽ, DŽ1, Srj, Skrb, Klk palaikyti tikru dalyku, būti tikram, įsitikinusiam, nesuabejoti: Kaip jam primelavo, teip tas ir patikėjo Krs. Tą aš jau pàtiku – galėjo būti teip NmŽ. Kad būčia …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • persitikėti — persitikėti, persitikėti, persìtiki, ėjo KŽ 1. būti įsitikinusiam, neabejoti tikrumu: Ans neparsitik, kad nėr visų pinigų, ir dėl to skaito J. Tu neparsitiki, t. y. nevieriji, kad kas kitaip sako J. Neparsitiku, ar tas, ar ne tas kelias Plng. Ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pritikėti — pritikėti, prìtiki, ėjo intr. 1. kiek tikėti: Aš sapnam prìtikiu Dkš. 2. refl. Lex50 tikėtis, viltis. 3. Lel pasikliauti kuo nors, pasitikėti: Aš juo neprìtikiu Sld. Čigonu mes neprìtikim Strn. | refl. N, KŽ. tikėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tikėti — tikėti, tìki (tìkia Slm, Plšk, Jrb), ėjo tr., intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1192, SD190,398, H, Sut I, N, L 1. laikyti neabejotinu dalyku, manyti ką esant iš tikrųjų, būti įsitikinusiam, tikram kuo, dėl ko nors, neabejoti: Netikiu, kad tu gautum …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užtikėjimas — sm. (1) Rtr, KŽ; Amb, L → užtikėti 4. | refl. NdŽ, KŽ; A1885,276, LL278: Taryba brangina tokį vietinių lietuvių užsitikėjimą rš. Ačiū už užsitikėjimą, kad atvirai savo padėjimą aprašai Žem. Mes visi stengiamės išdirbti tarpu vientaučių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įtikėti — įtikėti, į̃tiki, ėjo; H180, Sut, N, M, LL271 1. tr., intr. Š, BsPII134(Prnv) įsitikinti, būti tikram, neabejoti kuo, dėl ko nors: Aš įtikėjau tėvo žodžiams (tėvo žodžiais) J. Aš pati negirdėjau to čigonės būrimo, bet įtikėjau jos žodžiam iš kitų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”